Įsivaizduokite: daugiabutis stovėjo tvarkingas, kol vieną rytą gyventojai pastebėjo vandens lašėjimą nuo lubų. Iš pradžių niekas nesureikšmino. Viskas pasikeitė, kai gedimas ėmė plėstis, o butuose pasirodė pelėsis. Staiga visi susimąstė – kas iš tiesų turi pasirūpinti namo būkle? Administratorius? Patys gyventojai? O gal niekas?
Ši situacija nėra išskirtinė. Daugiabučių administravimas Lietuvoje vis dar pilnas nesusipratimų, kurie gali kainuoti daug nervų ir pinigų.
Kada administratorius turi prisiimti atsakomybę
Daugiabučių administravimas nėra paprastas darbas. Administratorius tampa atsakingas už daugelį kasdieninių klausimų, kai gyventojai yra pasirašę sutartį su administravimo įmone. Tačiau tiksliai žinoti, kur prasideda ir kur baigiasi jų atsakomybė, dažnai pamirštama.
Administratorius privalo:
- Organizuoti einamąjį namo remontą, kai tam yra techninių defektų požymių
- Užtikrinti pagrindinių namo inžinerinių sistemų priežiūrą (šildymas, vandentiekis, nuotekos)
- Reaguoti į avarines situacijas ir imtis veiksmų
Tuo tarpu, jei problema atsirado dėl gyventojų kaltės, pavyzdžiui, netinkamai prižiūrimo turto ar nesavalaikių mokėjimų, atsakomybė gali kristi ant jų pačių pečių.
Ką svarbu patikrinti sutartyje
Daugelis nesupranta, kad net menkiausias niuansas sutartyje gali lemti, ar administratorius bus atsakingas už atsiradusią žalą. Sutartys dažnai būna parašytos standartinėmis formuluotėmis, kuriose slypi daug išimčių.
Štai į ką verta atkreipti dėmesį:
- Ar numatytas avarinių situacijų valdymas ir kiek greitai administratorius privalo reaguoti?
- Kas turi organizuoti techninius patikrinimus ir jų terminus?
- Ar numatyta atsakomybė už pasekmes, jeigu gedimas nebuvo pašalintas laiku?
Neretai susidaro įspūdis, kad administratorius turėtų būti atsakingas už viską, kas nutinka, bet realybėje jis dažnai veikia tik gyventojų vardu ir jų lėšomis.
Tikros patirtys: ko mokytis iš kitų klaidų
Aldona iš Vilniaus pasakoja, kad jų name vandentiekio avarija buvo ignoruota tris mėnesius, nes administratorius „laukiantis bendrijos sprendimo“. Per tą laiką drėgmė sugadino ne tik vamzdyną, bet ir dalį grindų. Teismas nustatė, kad administratorius nevykdė savo tiesioginės prievolės organizuoti skubų remontą.
Tuo tarpu Tomas iš Kauno prisimena kitokį atvejį – kai lifto remontas buvo atliktas laiku, bet dalis gyventojų nesutiko padengti kaštų. Administratorius liko teisus – jis savo darbą atliko, o mokėjimo tvarka buvo aiškiai numatyta sutartyje.
Abi šios situacijos parodo, kaip svarbu žinoti, kur baigiasi administratoriaus atsakomybė ir prasideda pačių gyventojų pareigos.
Kada verta imtis iniciatyvos patiems
Jeigu pastebite, kad administratorius delsia spręsti problemas, neverta laukti kol pasekmės taps rimtos. Bendraudami su daugiabučių administravimo įmonėmis gyventojai turi teisę:
- Reikalauti aiškių terminų
- Inicijuoti papildomą techninę apžiūrą
- Siūlyti administratoriaus keitimą, jei neveiklumas tęsiasi
Aktyvus bendravimas dažnai padeda išvengti didesnių bėdų ir užtikrina, kad daugiabučių administravimas vyktų ne tik „ant popieriaus“, bet ir realybėje.
Kodėl svarbu žinoti savo teises
Nesvarbu, ar gyvenate naujos statybos daugiabutyje, ar senesniame name – namo priežiūra reikalauja atidumo. Žinodami, kada administratorius turi atsakyti už namo būklę, galite ne tik apsaugoti savo turtą, bet ir sumažinti riziką veltis į ilgus teisminius ginčus.
Daugiabučių administravimas Lietuvoje po truputį modernėja, tačiau kol kas geriausias būdas apsisaugoti – tai domėtis savo teisėmis ir laikytis aktyvios pozicijos.
