Kai ekranas tampa priešu: kodėl verta pačiam pasikrapštyti galvą
Televizorius sugedęs – ir iš karto galvojame apie meistrą, garantiją, serviso centrą. Bet stabtelėkime. Dauguma problemų, su kuriomis susiduriame kasdien, yra tokios banalios, kad net gėda skambinti specialistui. O jei ir skambintume, Kaune meistro laukimas gali užtrukti kelias dienas, o iškvietimas kainuoti nuo 15 iki 30 eurų – dar net nepradėjus nieko taisyti.
Realybė tokia: televizorių remontas tapo bizniu, kuriame ne visada dirba sąžiningiausi žmonės. Yra atvejų, kai meistras atvažiuoja, paspaudžia porą mygtukų nuotolinio valdymo pultelyje, ir ima 40 eurų už „diagnostiką”. Todėl prieš skambindami bet kam, verta patiems išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko jūsų įrenginiui.
Juodas ekranas – pirmoji panika ir ką daryti
Įjungiate televizorių, o ekranas juodas. Garsas gali būti, o gali ir nebūti. Pirmiausia – ramus alsavimas. Tai viena dažniausių problemų, ir dažniausiai ji neturi nieko bendra su sudėtingais gedimais.
Pradėkite nuo akivaizdžiausio: patikrinkite, ar televizorius tikrai įjungtas. Skamba kvailai, bet pusė visų „gedimų” prasideda būtent čia. Žiūrėkite ne į indikatorių ant korpuso (jis gali degti ir budėjimo režime), o į tai, ar girdite įjungimo garsą, ar ekranas bent truputį švyti tamsoje.
Jei ekranas visiškai juodas, bet girdite garsą arba matote labai silpną vaizdą šviesdami žibintuvėliu į ekraną – problema greičiausiai su apšvietimu. Tai jau rimtesnis dalykas, reikalaujantis LED juostų keitimo. Bet jei nieko nematote ir negirdite – tikriausiai tiesiog nėra signalo arba pasirinktas ne tas šaltinis.
Paspauskite „Source” arba „Input” mygtuką ant nuotolinio valdymo pultelio ir paeiliui perjunkite visus įėjimus. Kaune dažnai matau situaciją: žmogus turi televizorių prijungtą prie televizijos priedėlio, bet vaikas žaisdamas perjungė įėjimą į HDMI 2, kur nieko neprijungta. Rezultatas – „sugedęs” televizorius.
Garso šachmatai: kodėl girdi arba negirdi
Garsas dingsta arba atsiranda keistas triukšmas – dar viena klasika. Ir vėlgi, dažniausiai problema ne televizoriuje, o nustatymuose ar prijungimuose.
Pirma, patikrinkite, ar garsas neišjungtas (mute) ir ar garsumas ne nulyje. Juokinga, bet tai nutinka dažniau nei manote. Antra – ar neįjungtas ausinių režimas? Kai kurie televizoriai automatiškai nutildo garsiakalbius, kai aptinka kažką, prijungtą prie ausinių lizdo. Net jei ten nieko nėra, kontaktas gali būti užterštas ir „manyti”, kad ausinės prijungtos.
Jei naudojate išorinę garso sistemą ar soundbar’ą – problema greičiausiai ten. Patikrinkite HDMI ARC jungtį (tai specialus HDMI lizdas, skirtas garsui perduoti atgal į garso sistemą). Ne visi HDMI lizdai televizoriuje yra ARC, ir jei soundbar’as prijungtas prie paprasto HDMI – garsas neveiks. Ieškokite lizdo su užrašu „ARC” arba „eARC”.
Dar viena Kaune dažna situacija: žmonės keičia interneto operatorių, gauna naują priedėlį, ir staiga televizoriaus garsas ima „vėluoti” lyginant su vaizdu. Tai ne gedimas – tai HDMI signalo apdorojimo vėlavimas. Sprendimas: televizoriaus nustatymuose ieškokite „Audio Delay” arba „AV Sync” ir rankiniu būdu sureguliuokite.
Interneto ryšys ir „protingų” televizorių keistumai
Šiuolaikiniai televizoriai – tai kompiuteriai su dideliu ekranu. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jie gali lėtėti, užsikirsti, netekti ryšio su internetu.
Jei televizorius neprisijungia prie WiFi, nepulkite kaltinti televizoriaus. Kaune daugelyje butų WiFi signalas prastas dėl storų sienų ar kaimynų trukdžių. Pabandykite priartinti routerį arba naudokite WiFi stiprintuvą. O dar geriau – jei įmanoma, naudokite laidinį internetą (Ethernet kabelį). Tai išspręs 90% visų „lėto televizoriaus” problemų.
Smart TV programėlės užsilaiko ar nesileidžia? Pirmas žingsnis – išvalykite programėlės podėlį (cache). Eikite į televizoriaus nustatymus, raskite programėlių valdymą, pasirinkite problemišką programėlę (pvz., Netflix, YouTube) ir spauskite „Clear cache” arba „Clear data”. Tai kaip išvalyti naršyklės istoriją – dažnai padeda.
Jei tai nepadeda – perkraukite televizorių. Ne tiesiog išjunkite ir įjunkite, o ištraukite maitinimo laidą iš lizdo, palaukite 30 sekundžių ir vėl įkiškite. Tai išvalo laikinąją atmintį ir dažnai išsprendžia keisčiausius gedimus. Televizoriai, kaip ir kompiuteriai, kartais tiesiog „užsilaiko” ir jiems reikia perkrovimo.
Vaizdo kokybės košmarai ir kaip juos nugalėti
Vaizdas mirgėjantis, neryškus, keistų spalvų – ir jau manote, kad ekranas genda. Bet palaukite. Dauguma vaizdo problemų kyla ne dėl gedimo, o dėl blogų nustatymų ar signalo problemų.
Jei vaizdas pikseliuotas, sustingsta, atsiranda kvadratėliai – tai signalo problema, ne televizoriaus. Jei žiūrite per anteną – galbūt antena pasislinkusi ar oras blogas. Jei per internetinę televiziją – internetas per lėtas arba priedėlis blogai veikia. Jei per HDMI (pvz., iš kompiuterio ar žaidimų konsolės) – patikrinkite kabelį. HDMI kabeliai genda dažniau nei manote, ypač pigūs.
Vaizdas per tamsus ar per šviesus? Neskubėkite kaltinti televizoriaus. Šiuolaikiniai televizoriai turi dešimtis vaizdo režimų ir automatinių nustatymų. Eikite į vaizdo nustatymus ir pabandykite perjungti režimus: „Standard”, „Cinema”, „Game”, „Vivid”. Kiekvienas režimas turi skirtingus ryškumo, kontrasto ir spalvų nustatymus.
Ypač pasitikrinkite, ar neįjungtas „Eco mode” ar „Power saving” režimas – jis automatiškai tamsina ekraną ir gali sukurti įspūdį, kad televizorius genda. Išjunkite visus „dinaminius” nustatymus – „Dynamic contrast”, „Dynamic backlight” ir panašius. Jie dažniau gadina vaizdą nei pagerina.
Nuotolinio valdymo pultelio dramos
Pultelis neveikia – ir jau manote, kad reikia naujo. Bet minutėlę. Pulteliai yra paprasti įrenginiai, ir juos dažniausiai galima atgaivinti.
Pirma, baterijos. Aišku, taip? Bet ne visai. Net jei baterijos „dar turėtų veikti”, pakeiskite jas naujomis. Senėjančios baterijos gali duoti per mažą įtampą, ir pultelis veiks nestabiliai – kartais veikia, kartais ne. Tai sukuria iliuziją, kad pultelis genda, nors problema tik baterijose.
Antra – kontaktai. Atidarykite baterijų skyrelį ir pažiūrėkite į metalines plokšteles, kurios liečiasi su baterijomis. Jos gali būti oksidavusios (žalsvos ar baltos apnašos). Nušveiskite jas švelniu šmirgėliu ar trintuvu, arba tiesiog pabraukite pieštuko trintuku. Tai pagerina kontaktą.
Trečia – infraraudonųjų spindulių siųstuvas. Įjunkite telefono kamerą, nukreipkite pultelį į ją ir spauskite bet kokį mygtuką. Jei pultelis veikia, telefono ekrane pamatysite švytintį tašką pultelio priekyje. Jei nematote – pultelis tikrai neveikia. Bet jei matote – problema televizoriuje (infraraudonųjų spindulių imtuve), ne pultelyje.
Kaune galite nusipirkti universalų pultelį už 10-15 eurų bet kurioje elektronikos parduotuvėje. Tai laikinas sprendimas, bet veikia su beveik visais televizoriais.
Kada tikrai reikia meistro ir kaip jo ieškoti Kaune
Gerai, pripažinkime – ne viską galima išspręsti patiems. Yra problemų, kurios reikalauja profesionalų įsikišimo ir specialių įrankių.
Jei ekranas fiziškai sudaužytas – patys nepadarysite nieko. Ekrano keitimas dažniausiai kainuoja 50-80% naujo televizoriaus kainos, todėl ekonomiškai neapsimoka. Geriau pirkti naują.
Jei televizorius visai neįsijungia (net indikatorius nedega), išbandėte visus maitinimo lizdus, kitus prietaisus tame pačiame lizde, ir nieko – greičiausiai sudegė maitinimo blokas. Tai jau reikalauja elektronikos žinių ir litavimo. Maitinimo bloko remontas Kaune kainuoja apie 40-80 eurų, priklausomai nuo dalių.
Jei vaizdas yra, bet ekrane matomos vertikalios ar horizontalios linijos, spalvoti dėmės, arba pusė ekrano neveikia – problema su ekrano valdymo plokšte arba pačiu ekranu. Tai brangu taisyti.
Ieškant meistro Kaune, nepasitikėkite vien Facebook’o skelbimais ar pigiausiomis kainomis. Klauskite pažįstamų, skaitykite atsiliepimus. Geras meistras visada pirmiausia paklausia, kas nutiko, ir dažnai gali padėti telefonu, net neatvažiuodamas. Jei meistras iš karto sako „reikia atvažiuoti ir pažiūrėti” neužduodamas jokių klausimų – greičiausiai tiesiog nori užsidirbti už iškvietimą.
Paprašykite preliminaraus kainos įvertinimo. Sąžiningas meistras pasakys bent apytikslę kainą pagal jūsų aprašytus simptomus. Ir visada sutarkite dėl diagnostikos kainos iš anksto – ji neturėtų viršyti 20 eurų, jei meistras nieko netaiso.
Kai televizorius tiesiog sensta ir ko tikėtis
Būkime realistai – televizoriai nėra amžini. Šiuolaikinio LCD/LED televizoriaus vidutinė tarnavimo trukmė – apie 7-10 metų. Po to pradeda dažnėti gedimėliai, vaizdas tamsėja, elektronika lėtėja.
Jei jūsų televizoriui jau daugiau nei 8 metai ir jis pradeda keistai elgtis – galbūt tiesiog atėjo laikas naujam. Vertinkite ekonomiškai: ar verta investuoti 100 eurų į 10 metų senumo televizoriaus remontą, kai už 300 eurų galite nusipirkti naują, geresnį, su garantija?
Bet jei televizorius dar naujas (iki 5 metų) – tikrai verta bandyti taisyti. Ir dar svarbiau – tikrai verta pirmiausia pabandyti išspręsti problemą patiems. Kaip matėte šiame straipsnyje, dauguma „gedimų” iš tikrųjų yra tik nustatymų klaidos, prijungimo problemos ar paprasti nesusipratimai.
Televizorių priežiūra irgi svarbu. Dulkės, drėgmė, perkaitimas – visa tai trumpina tarnavimo laiką. Pasirūpinkite, kad televizorius turėtų normalią ventiliaciją (nestatykite į uždarą spintelę), kartą per metus švelniai nuvalykite dulkes iš ventiliacijos angų, ir nenaudokite agresyvių valiklių ekranui – tinka tik speciali mikropluošto šluostė, lengvai sudrėkinta vandeniu.
Ir paskutinis patarimas Kauno gyventojams: jei perkate naują televizorių, nepirkite pigiausio ir nebūtinai brangiausio. Vidutinės klasės televizoriai (300-500 eurų) šiandien siūlo puikią kokybę ir patikimumą. Žiūrėkite į žinomus gamintojus – Samsung, LG, Sony, Philips. Jie turi servisus Lietuvoje, ir dalys prieinamos. Kinų „no-name” televizoriai gali būti pigūs, bet kai suges – nerasite nei dalių, nei meistro, kuris sutiktų taisyti.
Taigi, prieš skambindami meistrui, prieš puldami į parduotuvę naujam televizoriui, praleiskite 30 minučių ir patys išbandykite šiame straipsnyje aprašytus sprendimus. Yra didelė tikimybė, kad jūsų „sugedęs” televizorius tiesiog laukia, kol paspausite teisingą mygtuką ar perkrausite sistemą. Ir jei tai nepadeda – bent jau žinosite, kad bandėte, ir galėsite meistrui tiksliai aprašyti problemą, o tai sutaupo ir jo, ir jūsų laiką bei pinigus.
