Devyni įdomiausi faktai apie šviesą

Šviesa yra neatsiejama gyvenimo dalis, lydinti mus kiekviename žingsnyje. Visgi, mes retai kada apie ją susimąstome, kol nepatenkame į visišką tamsą. Bet ką iš tikrųjų žinome apie šviesą? Pateikiame devynis įdomiausius faktus.

  1. Saulės šviesa iš tikrųjų nėra geltona, ji yra balta. Tai lengvai pastebima iš kosmoso, kur Saulės spalvos neiškraipo Žemės atmosfera. Kitose planetose Saulė gali būti ir visiškai kitos spalvos, o Veneroje Saulės išvis nematyti – šios planetos atmosfera per daug tanki. saulės šviesa yra balta, tai geriausia matoma iš kosmoso
  2. Šviesa gali būti erdvėlaivių varomąja jėga. Mokslininkai projektuoja naujus erdvėlaivius, kurie specialiomis burėmis pasikinkys Saulės šviesą, kad galėtų skristi tolimus atstumus. Šviesa gali būti erdvėlaivių varomoji jėga
  3. Kai kurių varlių akys yra tokios jautrios šviesai, kad Singapūro mokslininkai sumanė jas panaudoti kuriant itin tikslius fotono detektorius. varlių akys yra tokios jautrios, kad jas galima panaudoti kuriant itin jautrius fotono detektorius
  4. Jonvabaliai yra bene geriausiai žinomi šviečiantys vabzdžiai. Bet ar žinojote, kad šią šviesą kuriančios cheminės reakcijos efektyvumas siekia beveik 100 %? Mokslininkai šį mechanizmą kruopščiai tyrinėja, norėdami pasisemti įkvėpimo efektyvesniems LED šviestuvams sukurti.Jonvabalis, tai šviečiantis vabalas. Mokslininkai tyrinėja, norėdami pasisemti įkvėpimo efektyvesniems LED šviestuvams sukurti
  5. Jei Saulė staiga užgestų, mes tai pastebėtume tik po 8 minučių ir 17 sekundžių. Būtent tiek laiko šviesa užtrunka keliaudama iš Saulės į Žemę. Bet jaudintis neverta – Saulė degs dar mažiausiai penkis milijardus metų.saulei užgesus, pastebėtume tik po 8 minučių ir 17 sekundžių
  6. Saulės šviesa vandenyne pasiekia tik 80 metrų gylį. Giliau yra beveik visiškai tamsu, išskyrus kelis bioliuminescencija pasižyminčius gyvius. Saulės šviesa vandenyne pasiekia tik 80 metrų gylį
  7. Ryški šviesa kai kuriuos žmones verčia čiaudėti. Tai patiria maždaug 18-35 % pasaulio žmonių, tačiau net mokslininkai negali tiksliai paaiškinti kodėl.Ryški šviesa kai kuriuos žmones verčia čiaudėti
  8. Matoma šviesa yra tik dalis elektromagnetinių bangų spektro. Internete sklando mitai, kad energiją taupantys šviestuvai pasižymi tokiu aukštu efektyvumu todėl, kad išskiria tik matomą šviesą ir nešvaisto energijos toms elektromagnetinio spektro dalims, kurių mes matyti negalime. Visgi, iš tikro energiją šie įrenginiai taupo todėl, kad labai mažai jos išvaisto šilumos pavidalu. Matoma šviesa yra tik dalis elektromagnetinių bangų spektro
  9. Garsieji Niagaros kriokliai naktį ryškiai apšviečiami. Pirmą kartą elektrinis krioklių apšvietimas įjungtas dar 1879 m., tuomet sukurta šviesa prilygo 32 tūkst. žvakių. Šiandien Niagaros krioklių apšvietimas daug ryškesnis ir prilygsta 250 milijonų žvakių šviesai.Niagaros krioklių įvairiaspalvis apšvietimas, visa spalvų paletė panaudota apšviesti krioklį, tai lyg neišblėstanti vaivorykštė vandenyje

Šviesa mus lydi visą gyvenimą. Žmonija išmoko ją kontroliuoti ir panaudoti savo naudai. Visgi, mokslas ją dar ilgai tyrinės, todėl sulauksime ir daugiau įdomių žinių bei išradimų.