Akių ligos dėl netinkamo apšvietimo

Akių ligos kaip niekada iki šiol tampa aktualia problema – vis daugiau žmonių skundžiasi suprastėjusiu regėjimu ir tik didžiulis mokslo bei technologijų progresas leidžia sėkmingai kovoti su šiais negalavimais. Tačiau kai kada net ir mokslo pasiekimai yra bejėgiai, ypač jei pažeidžiama akies geltonoji dėmė.

Pažeidus akies geltonąją dėmę gali sutrikti gebėjimas skaityti, vairuoti ar net atpažinti žmonių veidus. Saugant akies geltonąją dėmę ypač svarbu riboti į akis patenkančios mėlynos šviesos kiekį. Mėlyna šviesa, kurią skleidžia kasdien mūsų naudojami išmanieji prietaisai, televizorius, Saulė ir fluorescencinės lemputės, gali kenksmingai paveikti akies tinklainę ir paskatinti geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi.

„Mėlynos šviesos spinduliai yra labai skvarbūs – jie pereina visas akies terpes ir pasiekia tinklainę. Šių spindulių poveikis gali sukelti oksidacinį stresą, ypač jei mėlyna šviesa ilgai ir intensyviai veikia tinklainės fotoreceptorius. Pastarieji gali žūti, o tai gali paskatinti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi“, – didžiausių individualizuotų akinių lęšių gamintojų Baltijos bei Rytų Europos šalyse „Baltic Optical Dimension“ organizuotoje „Optikų konferencijoje BOD`17“ pasakojo oftalmologas, medicinos mokslų daktaras Saulius Galgauskas.

Pasak jo, amžinė geltonosios dėmės degeneracija yra nuo daugelio faktorių priklausanti liga, tačiau mėlynos šviesos ilgalaikis poveikis skatina jos atsiradimą ir progresavimą. Tai ypač neigiamai pasireiškia tiems, kas turi įvairių akies struktūrų mikro pažeidimų ar traumų, apibūdinamų elementariausiais simptomais: pavyzdžiui akių skausmu, paraudimu, padažnėjusiu mirksėjimu ar nežinia iš kur atsiradusiomis, kad ir visai nedidelėmis kraujosruvomis.

Konferencijos dalyviai tvirtino, kad užbėgti už akių žalingam mėlynos šviesos poveikiui gali padėti tinkami akinių lęšiai, tačiau jei jų nemėgstate, galite gerokai sumažinti riziką akims vien rinkdamiesi tinkamą apšvietimą ir ribodami laiką prie telefonų, kompiuterių ar televizorių.

Kaip jau minėta ne kartą, ypač pavojingos nuolatiniam apšvietimui fluorescencinės lemputės. Dėl sąlyginio pigumo, efektyvumo, įvairialypio pritaikymo ir ilgo veikimo jos vis dar dažnai sutinkamos mokyklose, ligoninėse, biuruose, įvairiose komercinės paskirties patalpose. Deja, fluorescencinės lempos labai stipriai skiriasi nuo natūralios šviesos. Jos skleidžia labai siaurą ir nepastovų šviesos spektrą, pasižymi nenatūralia spalva, o kai kurios lempos netgi intensyviai mėlyna. Prastesnės kokybės lempos dar ir mirga. Tad fluorescencinių lempučių niekaip negalima rekomenduoti namų naudojimui, o ir kitose erdvėse laikas pagalvoti apie pokyčius.

Žinoma, negalima nuneigti mėlynos spalvos teigiamo poveikio žmogaus savijautai. Įprasta dienos šviesa su gan stipria mėlynos spalvos dedamąja palaiko sveiką žmogaus biologinį laikrodį. Natūraliai gaunama mėlyna šviesa padeda sureguliuoti cirkadinį ritmą – natūralius miego bei kėlimosi ciklus. Be to, ji pagerina atminties bei budrumo funkcijas, pakelia nuotaiką, padeda pabusti rytais ir tapti žvalesniais.

Tačiau problema ta, kad dabartiniais laikais mėlyna šviesa sutinkama ne tik dienos metu, kas yra įprasta ir natūralu, bet ir vakarais, o blogiausia, net ir naktimis. Be to, kai kurie šviesos šaltiniai, kaip jau minėtos fluorescencinės lempos, skleidžia pernelyg daug mėlynos šviesos net ir dienos metu.

Saugokite savo akis! Deja, jų svarbą dažnai suprantame per vėlai – tik tada, kai regėjimas ima prastėti ir kartais jau nebėra galimybių kažką pakeisti.

netinkamas_apsvietimas