Televizoriaus žiūrėjimas tamsoje

Jei dažnai žiūrite televizorių ar dirbate kompiuteriu tamsoje, tai tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad ilgainiui ima skaudėti akis, šiek tiek ima svaigti galva, na ir šiaip, bendra savijauta tikrai nebūna pakili. Ar kada nors susimąstėte kodėl taip yra?

Visos problemos per netinkamą apšvietimą

Idant geriau suprastumėme tolimesnę minčių eigą, reikia šiek tiek prisiminti žmogaus akies fiziologiją. Kai žiūrime į kokį nors objektą – visai nesvarbu kokį: automobilio žibintus tolyje, neįprastą kraštovaizdį, ar televizoriaus ekraną, matome jį dėl to, kad vyzdys atitinkamai išsiplečia ir įsileidžia reikiamą kiekį šviesos. Tačiau šiuo atveju ypač svarbu paminėti tai, kad vyzdžio išsiplėtimo laipsnis priklauso nuo bendro matomo paveikslo šviesos vidurkio, o ne nuo atskirų, kad ir pačių ryškiausių jo dalių.

Taigi, kai naudojamės kompiuteriu ar žiūrime televizorių visiškoje tamsoje, mes dirbtinai sukuriame akims visiškai nepalankią ir nenatūralią situaciją – žiūrime į sąlyginai mažą, tačiau labai ryškios šviesos langą plūduriuojantį tamsos jūroje.

Nepaisant to, kad mes suvokiame ką matome ekrane, mūsų akys bando reguliuoti vyzdžio išsiplėtimo laipsnį pagal vidutinį viso regėjimo lauko apšvietimą, o ne tik ekrano, į kurį mes koncentruojame savo žvilgsnį.

Štai dėl to ir atsiranda akių skausmas. Būtent dėl šios priežasties mūsų akys greitai nuvargsta, po ilgėlesnio laiko pradeda sausėti, atsiranda galvos skausmas. Šis sutrikimas vadinamas akių nuovargiu arba dar kitaip – astenopija.

Blogiausiu atveju tai gali baigtis vadinamąja akių migrena, kurią lydi dar ir itin intensyvus galvos skausmas, o su laiku prireiks ir akinių.

Nieko keisto, kad taip atsitinka. Evoliucijos eigoje mūsų protėviai vakarais televizoriaus nežiūrėdavo, tad ir specialus prisitaikymas neišsivystė. Kita vertus, visi šie simptomai dažniausiai praeina savaime mažiau nei per parą, tačiau nuolatinis akių varginimas gali baigtis jų nusilpimu. Tačiau tai nereiškia, kad kas kart žiūrėdami televizorių privalote patirti diskomfortą. Yra išeitis.

Ir ta išeitis labai paprasta – viso labo papildomas ekrano apšvietimas. Ir tai ne šiaip koks pigus triukas, bet lengvai pritaikoma technika, kuri ne tik padidina televizoriaus žiūrėjimo komfortą, bet tuo pačiu padidina ir paties vaizdo kokybę.

Pačiu paprasčiausiu atveju papildomas ekrano apšvietimas gali būti padaromas labai paprastai – tam tereikia įjungti šviesą tame kambaryje, kuriame ir žiūrite televizorių. Tipinės svetainės apšvietimas susideda iš lubų šviestuvų, stalinio šviestuvo, galbūt dar pastatomų ant žemės lempų. Pastarosios dažniausiai yra tame pačiame aukštyje kaip ir televizoriaus ekranas, todėl dažniausiai ir naudojamos kaip papildomas ekrano apšvietimas.

Saugokite vaikus

Jei domitės sveika gyvensena, turbūt nepasakėme nieko naujo, juk pavyzdžiui, pamenate, kaip mama liepdavo įsijungti kambaryje šviesą žiūrint televizorių? Šiandien tą patį liepiate savo vaikams? Ir Jūsų mama, ir Jūs, be abejo, esate teisūs, tačiau dažniausiai vaikams vien paprasto pasakymo nepakanka – jei norite, kad vaikas taip elgtųsi visada, jis turi suprasti, kodėl tai svarbu. Nes jei jis vakaroja vienas ar su draugais, gali neatsilaikyti pagundai išjungti šviesą, jei nesupras kuo tai gresia.

Štai tam ir pravers šiame tekste esantis detalus paaiškinimas, kodėl būtina naudoti papildomą apšvietimą – pasikalbėkite apie tai su vaiku, įsitikinkite, jog jis suprato, kodėl tai svarbu. Jeigu aukščiau pateiktas paaiškinimas yra per ilgas ir vaikas tiek daug visko nesiklausys, štai ir trumpesnė versija. Kaip ir natūraliame gyvenime, taip ir ekranuose keičiantis tamsiems bei šviesiems vaizdams, mūsų akių vyzdžiai, reaguodami į juos, traukiasi arba išsiplečia. Kai vaizdai keičiasi itin greitai (pavyzdžiui, žiūrint kovinį filmą), vyzdžiai derinasi prie jų kitimo greičio, ir, savaime suprantama, greičiau juda, tuo pačiu – greičiau pavargsta ir silpsta, todėl su laiku prireikia akinių, be to, pradeda skaudėti galvą ir viskas pereina į rimtas ligas.

Apšvietimas televizoriui tamsoje