Kaip šviesa veikia žmogaus hormonus?

Mūsų pasaulis – šviesos pasaulis, ir ne tik perkeltine, nuolat tobulėjančių technologijų ir kaupiamų žinių prasme. Kad ir kur eitume, kad ir ką darytume, nuolat esame apsupti įvairių šviesos šaltinių: namų, gatvių, darbo įstaigų apšvietimas, kompiuterių, televizorių, telefonų skleidžiama spinduliuotė ir, žinoma, natūrali saulės šviesa, kurios vis labiau pasigendame ilgais žiemos vakarais. Kas gali būti įprastesnio ir natūralesnio už šviesą?

Tačiau ar kada pastebėjote, kad ilgai būdami prieblandoje jaučiatės keistai? Tarsi būtumėte nesavas, nors ir negalite tiksliai pasakyti kodėl? O gal priešingai, išėję į saulės nutviekstą gatvę, staiga pajuntate netikėtą energijos antplūdį? Tai ne kofeino perteklius ir ne Jūsų vaizduotė. Šie pojūčiai tikri. Juos sukelia šviesa.

Moksliškai įrodyta, kad šviesa įtakoja žmogų tiek fiziškai, tiek emociškai. Ji geba sukelti nuovargį, nerimą arba suteikti jėgų, energijos, gerų emocijų. Nuo šviesos negalime atsiriboti, tačiau galime ją protingai išnaudoti. Norite sužinoti kaip?

Nors amžina laimės formulė dar nesukurta, vis tik jau žinome, kad dalį mūsų emocijų paaiškina organizmo gaminami hormonai. Šviesa stipriausiai veikia du nuotaiką keičiančius hormonus: melatoniną ir serotoniną.

Melatoninas dar žinomas kaip miego hormonas. Jo mūsų organizme padaugėja vakarais. Jis sulėtina medžiagų apykaita ir tarsi „parengia“ mus poilsiui. Melatonino gamybą skatina tamsa – jis formuojasi naktį.

Antrasis hormonas, serotoninas, plačiai žinomas kaip „laimės hormonas“, tačiau jis įtakoja ir daugelį kitų organizmo funkcijų: miegą, apetitą, atmintį. Manoma, kad jo trūkumas gali sukelti depresiją, nors tai dar nėra vienareikšmiškai įrodyta.

Tad kada kokią šviesą reikia rinktis?

Šviesos spalvos poveikis žmogaus organizmui tiriamas jau keletą dešimtmečių. Žinoma, kad hormonų balansą gali paveikti tiek šviesos intensyvumas, tiek atspalvis.

Juk balta spalva baltai spalvai nelygu! Skirtingi baltos šviesos šaltiniai kuria skirtingo atspalvio baltą šviesą. Visi sutiksime, kad žvakės skleidžiama šviesa turi malonų, šiltai gelsvą atspalvį, o ligoninių lempų skleidžiama šviesa atrodo šaltai melsva.

Įrodyta, kad smegenų ląstelės jautriausia reaguoja į baltą („dienos šviesos)“ ir mėlyną („šaltai“ balta) apšvietimą. Harvardo universitete atlikti tyrimai parodė, kad mėlyna šviesa nuslopina melatonino gamybą dvigubai ilgesniam laikui nei kitos apšvietimo spalvos.

Tad, jei norite kokybiškai išsimiegoti, vakarus leiskite patalpose, apšviestose „šilta“ balta LED šviestuvų šviesa, o eidami miegoti pasinaudokite paprastu, dar vaikystėje daugelį kartų girdėtų patarimu: išjunkite televizorių, kompiuterį, telefoną ir kitus potencialius mėlynos šviesos šaltinius.

Priešingai reiktų elgtis ryte ir dieną. Dienos šviesa (balta) ir „šalta“ balta šviesa, kurios spektre yra stipri mėlyna komponentė (turi daugiausia mėlyno atspalvio) sumažina mieguistumą, pakelia kūno temperatūrą, padidina budrumą, suteikia pasitikėjimo ir netgi gerina atmintį. Ryški „šaltai balta“ šviesa taip pat naudojama gydyti sezoninius nuotaikų sutrikimus, tokius kaip vadinamoji „žiemos depresija“.

Šaltuoju metu laiku, saulėje praleidžiame mažiau laiko, o daugelio namų apšvietime naudojami vien „šilti“ baltos spalvos atspalviai, kurie yra palankūs melatonino hormono gamybai. Daugėjant melatonino, organizme mažėja serotonino. Todėl galite imti jaustis mieguistas ir prislėgtas. Panašu efektą galite pajusti ir tuomet, jei ilgą laiką būsite menkai apšviestoje patalpoje. Tuomet norėdami atsikratyti paniurimo, pakeiskite esamą aplinką į šviesesnę arba padidinkite apšvietimo intensyvumą ten, kur esate. Primename, jog patogiausias būdas keisti apšvietimo intensyvumą – naudoti ELMO šviesos valdiklius. Taip galėsite ne tik keisti šviesos spalvą, bet ir ryškumą, prisiderindami jį prie savijautos ir konkrečios dienos poreikių.