Mėlyna šviesa naudinga, bet reikia naudoti saikingai

Moksliškai įrodyta, kad šviesa įtakoja žmogų tiek emociškai, tiek ir fiziškai. Ji geba sukelti nuovargį, nerimą arba suteikti jėgų, energijos, gerų emocijų. Ir svarbiausia, ji gali paveikti net ir fizinę mūsų sveikatą.

Šviesos poveikis hormonams

Visų pirma, šviesa mus veikia per hormonus – šis poveikio būdas labiausiai tiriamas ir apie jį žinoma daugiausia. Šviesa stipriausiai veikia du nuotaiką keičiančius hormonus: melatoniną ir serotoniną.

Melatoninas dar žinomas kaip miego hormonas – jo mūsų organizme padaugėja vakarais. Melatoninas sulėtina medžiagų apykaita ir tarsi „parengia“ mus poilsiui. Antrasis hormonas, serotoninas, plačiai žinomas kaip „laimės hormonas“, tačiau jis įtakoja ir daugelį kitų organizmo funkcijų: miegą, apetitą, atmintį. Manoma, kad jo trūkumas gali sukelti depresiją, nors tai dar nėra vienareikšmiškai įrodyta.

Harvardo universitete atlikti tyrimai parodė, kad aukštos temperatūros (3500K- 6500K) mėlyna šviesa nuslopina melatonino gamybą ir padidina serotonino kiekį dvigubai ilgesniam laikui nei kitos apšvietimo spalvos. Tad prieš miegą reikėtų vengti mėlynos šviesos, tačiau norint pažvalėti ir atsikratyti slogios nuotaikos – mėlyna šviesa padeda labai gerai.

Mėlynos šviesos spektro apšvietimas, daro ne ką kitą, kaip mėgdžioja saulės šviesą, tokiu būdu organizme skatindamas hormono serotonino išskyrimą. Serotoninas savo ruožtu skatina kognityvinius procesus, gebėjimą susikoncentruoti bei didina energijos gamybą. Šis budrumą skatinantis poveikis pasireiškia beveik iš karto, vos tik tokį apšvietimą įjungus, ir tęsiasi apie trisdešimt minučių jį išjungus. Tad kartais mėlyna šviesa rekomenduojama darbingumui didinti vietoje kavos puodelio.

Šviesos poveikis akims

Tačiau yra ir kitų šviesos poveikio būdų, apie kuriuos žinoma kur kas mažiau. Tik dabar pradedami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, kaip skirtinga šviesos temperatūra veikia mūsų akis. Pasirodo, skirtingos temperatūros šviesa sukelia skirtingą poveikį ir į tai būtina atsižvelgti renkant apšvietimą vaikams ar regėjimo problemų turintiems žmonėms.

Labai paprastai kalbant, akis, sekdama aplinkinius reiškinius, nuolatos vykdo fotoreceptoriaus procesus, ir kaskart šviesos fotonui susidūrus su tinklainės ląstelėmis, jose susidaro medžiagų apykaitos produktai. Egzistuoja sistema, kuri juos pašalina.

Tačiau akis turinti net ir minimalių pažeidimų su šia užduotimi susitvarko kur kas sunkiau. Šalutinių produktų pasigamina ir susikaupia daugiau, nei šalinimo sistema pajėgia jų pašalinti. Kas tada nutinka? Ogi tai, ką mes vadiname raibuliavimu ir blykčiojimu akyse.

Kartais tai gali pasireikšti ir kitokiais simptomais: pavyzdžiui migla, aptemimu akyse arba tiesiog dirginančiu pojūčiu.

Na o tiems, kurie turi rimtesnių akies pažeidimų, tai gali sąlygoti daug blogesnius pojūčius – pavyzdžiui aštrų akių skausmą, besitęsianti dar ilgai, kai šviesos šaltinis jau pašalintas.

Kodėl aukštos temperatūros šviesa yra nepalanki akims?

Tiesą pasakius, dėl tos pačios priežasties. Aukštos temperatūros šviesa, skirtingai, nei tarkime šilta 2700K temperatūros šviesa, fotorecepcijos procesus, apie kuriuos kalbėjome, ypač pagreitina. Kitaip tariant, raibuliavimą ir blykčiojimą akyse, dar labiau paaštrina.

Beje, remiantis tyrimų rezultatais, 2700K temperatūros šviesa yra daugmaž optimali ir atitinka akių funkcines galimybes. Esant tokiai šviesos temperatūrai, šalutinių produktų susidaro lygiai tiek, kiek akies šalinimo sistema yra pajėgi pašalinti, todėl raibuliavimas praktiškai nepasireiškia.

Vis dėlto, tai jokiu būdu nereiškia, kad visi kuriems šiuo metu skauda akis turi skubiai apleisti patalpas, apšviečiamas aukštesne nei 3500K šviesa.

Tiesiog reikėtų elgtis atsakingai ir turėti galvoje, kad egzistuoja nemažai įrodymų, kad aukštos temperatūros šviesa ilgalaikėje perspektyvoje akių tinklainėje sukelia nepataisomą žalą. Ypač vaikams.