Norvegai ant kalno patupdė „dirbtinę Saulę“

Žmonėms šviesa yra būtina. Mūsų nuotaika yra geresnė, kuomet lauke šviečia saulė. Tada mes norime eiti pasivaikščioji, jaučiamės energingesni ir laimingesni. Visgi, pasaulyje yra vietų, kurių saulės šviesa beveik nepasiekia. Pavyzdžiui, gilūs Norvegijos kalnų slėniai, kuriuose gyvena nemažai žmonių. Kaip rodo Rjukano miestelio pavyzdys, šiai problemai išspręsti tereikia išmonės ir pinigų.

Rjukano miestelio Norvegijoje dirbtinė saulė

Rjukano miestelis Norvegijoje yra įsikūręs kalnų šešėlyje ir 6 tamsiausius metų mėnesius beveik visiškai negauna tiesioginių Saulės spindulių. Žmonėms tai, žinoma, nepatinka, nors jie prie tokio gyvenimo per daugelį metų priprato. Visgi, saulės šviesos trūkumas kenkia sveikatai ir vidinei savijautai, todėl buvo nuspręsta saulės šviesa papuošti bent jau pagrindinę miestelio aikštę.

Rjukano centre pastatyta garsaus norvegų inžinieriaus ir pramonininko Sam Eyde statula. Būtent jis ir įkūrė Rjukaną, kad jame galėtų gyventi šalia esančių gamyklų darbuotojai. Šiandien miestelyje gyvena kiek daugiau nei trys tūkstančiai žmonių ir jie tikrai pasiilgsta Saulės, jos šviesos ir šilumos. Todėl 2013 metais vieno iš miestelį supančių kalnų viršūnėje buvo įrengti trys didžiuliai veidrodžiai, kurie Saulės šviesą nukreipia tiesiai į pagrindinę miestelio aikštę.  Ši sistema kainavo 556 tūkst. eurų.

Ši veidrodžių sistema yra valdoma kompiuterių, kurie, žinoma, reikalingą elektros energiją gauna iš nedidelės saulės jėgainės. Veidrodžiai visada pasukami taip, kad miestelio centre būtų šviesu. Jų efektyvumas stebimas keliomis kameromis, išdėstytomis miestelio centre ir ant kalno. Šis vaizdas perduodamas tiesiai Bavarijoje įsikūrusiai įmonei, kuri ir įrengė šiuos veidrodžius. Žinoma, visa veidrodžių sistema sveria nemažai, o vietovė, kur jie įrengti, nėra pasiekiama sunkvežimiais ir kranais, todėl teko pasitelkti sraigtasparnį.

Iš tikrųjų, miestelio problema buvo žinoma jau seniai, tačiau jai sprendimo neatsirado iki šių dienų. Anksčiau žmonėms buvo siūloma kasdien keliauti į kalnus, kur buvo galima pasimėgauti saulės voniomis ir bent kiek sušilti.

Visgi, Rjukano dirbtinės šviesos projektas neapsiėjo ir be kritikos. Kai kam nepatiko veidrodžių skleidžiamos šviesos koncentracija. Pavyzdžiui, Viganela, miestelis Italijoje 2006 metais taip pat įsirengė veidrodį, tačiau pastarasis šviesą skleidžia daug plačiau. Inžinieriai Rjukanui norėjo suteikti daug labiau koncentruotą ir stipresnę šviesą, net jei tai reiškė, kad ja bus galima pasimėgauti tik miestelio centre.

Buvo ir tokių, kurie iš vis nepritarė tokiai Rjukano apšvietimo idėjai. Vieni iš karto manė, kad įrenginys paprasčiausiai neveiks arba šviesa bus taip stipriai koncentruota, kad nudegins žmones. Kiti prieštaravo tik dėl didelių sistemos išlaikymo išlaidų. Tačiau dabar skeptikų gerokai sumažėjo, nes pasimėgauti saulės voniomis su savo šeimomis skuba didelės žmonių grupės.

Kita vertus, veidrodžių sistema veikia ir kaip savotiškas meno kūrinys. Tai tarsi ant kalno patupdyta dirbtinė Saulė. Teigiama, kad į miestelį dabar atvažiuoja daugiau turistų, kurie nori išvysti ne tik neįprastą veidrodžių sistemą, bet ir patį slėnyje įsikūrusį Rjukaną.

Saulė mums yra įprastas reiškinys. Nors Lietuvoje orai nelepina ir dažnai dangų temdo debesys, šiltuoju metų laiku pasimėgauti saulės šviesa ir šiluma galima dažnai. Todėl mums sunku įvertinti, kokia didžiulė dovana Rjukano miestelio gyventojams yra nedidelis saulės apšviestas lopinėlis miestelio pagrindinėje aikštėje.