Proveržis vėžio diagnostikoje

Mokslininkai sukūrė naują metodą, padedantį greitai ir efektyviai atpažinti net pačius mažiausius vėžinių ląstelių telkinius. Ir tam pasitarnauja ne kas kita, o paprasčiausia šviesa, kuri tikra to žodžio prasme, nušviečia kelią pasislėpusių vėžinių ląstelių link.

Metodas, kurio aprašas paskelbtas prestižiniame mokslo žurnale American Chemical Society journal ACS Omega, yra gana lengvai suprantamas. Jį sudaro mažyčiai, akimi neįžiūrimi nano zondų ir liuminescencinių dalelių kompleksai.

Pastarieji suleidžiami pacientui ir ilgainiui pasiskirsto organizme. Susidūrę su vėžinėmis ląstelėmis, zondai selektyviai prie jų prisijungia, o prisijungus pasikeičia visa komplekso erdvinė konfigūracija ir liuminescencinės dalelės nuo zondų atsikabina. O tada jos ima švytėti.

Išoriškai tai pasireiškia organų, organų dalių ar kitų organizmo struktūrų, kuriose yra prasidėjusių navikinių procesų, švytėjimu.

Tai tiesiog neįkainojama pagalba chirurgams, operacijų metu. Atliekant vėžinių darinių rezekcijas (šalinimo procedūras) labai aiškiai matomos ribos – kur prasideda ir kur baigiasi vėžinis darinys.

Todėl galima pašalinti tik tam tikras organo, kuriame yra navikinių darinių, dalis, užuot šalinus jį visą. Be to, galima apsidrausti ir nepalikti pavienių vėžinių ląstelių, kurios vėliau galėtų sąlygoti viso proceso atsinaujinimą.

Šie zondai buvo išbandyti su tikriausiai klastingiausiu vėžio tipu – kasos vėžiu. Tuo pačiu, su kuriuo kovą pralaimėjo ir ekscentriškasis „Apple” kompanijos įkūrėjas. Tai liga, kurią diagnozavus paprastai lieka gyventi viso labo vieneri metai. Prognozuojama, jog iš visų navikinių susirgimų būtent kasos vėžys per ateinančius 15 metų taps antra daugiausiai gyvybių nusinešančia vėžio forma.

Tačiau naujasis vėžio diagnostikos metodas gali neleisti šiai prognozei išsipildyti.

Viena iš priežasčių, kodėl kasos vėžys toks pavojingas yra ta, kad jis nepasiduoda nei radioterapijai nei chemoterapijai. Vienintelis bent kiek efektyvus būdas yra navikinių darinių chirurginis šalinimas. Tačiau ir jis gelbsti ne visada. Vis dėlto, taikant naująjį metodą galima tikėtis daug geresnių rezultatų.

Žinoma, tai naujas metodas, ir prireiks laiko, kol jis bus visiškai įdiegtas į kasdienę medicinos praktiką. Kol kas jis yra išbandytas tik su laboratoriniais gyvūnais, tačiau tyrimai su žmonėmis numatyti pačioje artimiausiose ateityje.

Vis dėlto jau dabar turimi rezultatai yra džiuginantys.

Pavyzdžiui, jau yra sukurtas labai selektyvus zondas kasos latakų adenokarcinomai. Tačiau kitų profilių navikams selektyvūs zondai dar kuriami.

Beje, nors pati technologija yra sudėtinga, tačiau nėra kardinaliai nauja. Minėtiems zondams galioja tie patys biologinio pasiskirstymo, dozės ir atsako ryšio principai, kaip ir tradiciniams vaistams.

Todėl didelių iššūkių nesitikima ir manoma, kad šis metodas greitai bus plačiai prieinamas.