Kodėl verta imtis remonto pačiam
Dulkių siurblys sustreiko pačiu netinkamiausiu metu – prieš šventes, kai laukiama svečių, arba po remonto, kai dulkių pilna visur. Šiauliečiai, kaip ir daugelis lietuvių, įpratę daiktus taisyti patys, o ne bėgti į servisą dėl kiekvieno smulkaus gedimo. Variklio keitimas gali pasirodyti sudėtinga užduotis, tačiau iš tiesų tai gana paprasta procedūra, jei žinai, ką darai.
Serviso centre už tokį remontą tektų sumokėti nuo 40 iki 80 eurų, priklausomai nuo dulkių siurblio modelio. Pats variklis kainuoja apie 20-35 eurus, jei perki per internetines parduotuves ar Šiaulių buitinės technikos atsarginių dalių prekybos vietas. Sutaupai puse sumos, o dar ir įgauni vertingos patirties. Be to, laukti servisų eilėse gali tekti savaitę ar dvi – per tą laiką dulkės tikrai neišnyks pačios.
Kaip suprasti, kad variklis tikrai sugedo
Prieš skubant pirkti naują variklį, verta įsitikinti, kad problema tikrai jame. Dulkių siurblys gali neveikti dėl kelių priežasčių: perpildyto maišelio, užsikišusio žarnos, sugadinto jungiklio ar tiesiog ištraukto kištuko. Skamba juokingai, bet servisų darbuotojai patvirtins – žmonės atneša „sugedusią” techniką, kuri tiesiog neįjungta į rozetę.
Jei dulkių siurblys visai neįsijungia, pirmiausia patikrink rozetę – įkišk į ją kitą prietaisą. Veikia? Tada žiūrėk laidą ir kištuką – ar nėra pažeidimų, įtrūkimų. Dulkių siurblys įsijungia, bet netraukia? Tikėtina, kad problema ne variklyje, o filtruose ar žarnoje. Išvalyk viską kruopščiai ir pabandyk dar kartą.
Tikras variklio gedimo požymis – degėsių kvapas, neįprastas garsas (cypimas, girgždėjimas), arba kai variklis veikia trumpai ir išsijungia dėl perkaitimo. Kai kurie modeliai turi apsaugą nuo perkaitimo – jei variklis per daug įkaista, automatiškai išsijungia. Bet jei tai kartojasi nuolat net išvalius filtrus, vadinasi, variklis jau nebedirba efektyviai ir laikas jį keisti.
Kokį variklį pirkti ir kur jo ieškoti Šiauliuose
Svarbiausia taisyklė – variklis turi tikti būtent tavo dulkių siurblio modeliui. Ant prietaiso korpuso visada yra lipdukė su gamintojo pavadinimu ir modelio numeriu. Nufotografuok ją telefonu – pravers perkant dalį. Jei lipdukė nutrinusi ar neįskaitoma, pasiieškojus internete pagal išorinį vaizdą dažniausiai pavyksta nustatyti modelį.
Šiauliuose yra keletas vietų, kur galima įsigyti dulkių siurblių variklius. „Ateities” gatvėje veikia buitinės technikos atsarginių dalių parduotuvė, kur konsultantai padeda parinkti tinkamą variantą. Taip pat verta užsukti į „Tilžės” gatvės prekybos centrą, kur yra smulkiosios buitinės technikos remonto punktas – jie ne tik taiso, bet ir parduoda dalis.
Tačiau plačiausias pasirinkimas paprastai būna internetinėse parduotuvėse. Svetainės kaip „Varle”, „Pigu” ar specializuotos atsarginių dalių parduotuvės siūlo variklius nuo 18 iki 50 eurų. Atkreipk dėmesį į galią (vatais) – ji turi atitikti originalų variklį. Jei pirksi mažesnės galios, siurblys netrauks taip gerai kaip anksčiau. Didesnės galios variklis gali netikti į korpusą arba perpus sutrumpinti prietaiso tarnavimo laiką.
Kokie įrankiai prireiks darbui
Gera žinia ta, kad dulkių siurblio ardymui nereikia profesionalių įrankių ar specialios įrangos. Daugelis Šiaulių gyventojų turi namuose viską, ko reikia. Tau prireiks kryžminio ir plokščio atsuktuvo – geriausia turėti kelių dydžių komplektą, nes skirtingi gamintojai naudoja skirtingus varžtus.
Dar pravers šios smulkmenos: žnyplės (pagelbės atjungiant laidus), nedidelė žibintuvėlis arba telefono prožektorius (dulkių siurblio vidus tamsus), senas rankšluostis ar laikraštis (ant jo dėsi detales, kad nesusiteptų grindų), fotoaparatas arba telefonas su kamera. Tas paskutinis dalykas – labai svarbus. Fotografuok kiekvieną ardymo etapą, ypač kaip prijungti laidai. Vėliau, rinkdamas atgal, nereikės spėlioti, kur kas buvo.
Jei turi multimetrą (įtampos matuoklį), galėsi papildomai patikrinti, ar į variklį tikrai ateina elektra. Bet tai nebūtina – dažniausiai ir taip aišku, kad variklis sugedęs. Dar vienas patarimas: prieš pradedant darbą, ištraukk dulkių siurblį iš rozetės ir palaukk bent 10 minučių. Kai kuriuose modeliuose gali likti įkrovos kondensatoriuose.
Ardymo procesas: kaip patekti prie variklio
Dabar prasideda tikrasis darbas. Postavi dulkių siurblį ant grindų arba ant stalo, kur patogu dirbti ir yra geras apšvietimas. Pirmiausia išimk dulkių maišelį ar konteinerį, išimk visus filtrus. Dažniausiai variklis yra pagrindiniame korpuse, už filtro skyriaus.
Korpusas paprastai laikomas varžtais, kurie gali būti paslėpti po guminėmis kojelėmis, lipdukomis ar dekoratyvinėmis dangteliais. Apžiūrėk dulkių siurblį iš visų pusių – varžtai dažnai būna apačioje ir gale. Kai kurie gamintojai naudoja specialius varžtus su nestandartinėmis galvutėmis, kad žmonės patys neardytų. Bet dažniausiai tai paprasti kryžminiai varžtai.
Atsukęs varžtus, atsargiai bandyk atskirti korpuso dalis. Jos gali būti sujungtos ne tik varžtais, bet ir plastmasiniais fiksatoriais. Neskubėk ir nenaudok jėgos – jei neatsiskiria, vadinasi, dar kažkur yra varžtas, kurio nepastebėjai. Plastmasiniai fiksatoriai lengvai lūžta, o paskui korpusas nebesilaikys tvirtai.
Kai korpusas atidarytas, pamatysi variklį – tai cilindro formos metalinis įrenginys su ventiliatoriumi viename gale. Jis paprastai pritvirtintas prie korpuso guminiais amortizatoriais ir laikomas keliais varžtais. Prieš išimant, nufotografuok, kaip prijungti laidai – paprastai jų būna du ar trys. Kai kuriuose modeliuose dar būna įžeminimo laidas.
Variklio išėmimas ir naujo įdėjimas
Atjunk laidus nuo variklio kontaktų. Kai kurie jungiami per specialius lizdus, kuriuos tiesiog atsargiai ištrauksi, kiti gali būti pritvirtinti spaustukais ar net prilituoti. Jei laidai prilituoti, reikės juos atsargiai atkarpyti žnyplėmis – vėliau naują variklį jungsi tokiu pat būdu, todėl palik bent 3-4 centimetrų ilgio galus.
Dabar atsuk varžtus, laikančius variklį. Paprastai jų būna 3-4 vienetai. Kai kurie modeliai turi gumines įvorės, per kurias praeina varžtai – jos slopina vibraciją. Išimdamas variklį, būk atsargus – jis gana sunkus ir gali išsprūsti iš rankų. Dar kartą apžiūrėk, ar visi laidai atjungti ir nieko nepamiršai.
Prieš įdėdamas naują variklį, palygink jį su senuoju. Jie turi būti vienodo dydžio, su tokiomis pat tvirtinimo skylėmis ir tokiu pat ventiliatoriumi. Jei viskas sutampa, galima montuoti. Įdėk naują variklį į tą pačią vietą, kur buvo senasis. Užveržk tvirtinimo varžtus, bet ne per stipriai – plastmasinis korpusas gali įtrūkti.
Dabar prijunk laidus. Jei tai jungtys su lizdais, tiesiog įstumk jas į vietas – turėtų girdėti spragtelėjimą. Jei reikia lituoti, o neturi patirties, geriau paprašyk pagalbos kažko, kas moka. Bloga litavimo vieta gali sukelti kibirkščiavimą ar net gaisrą. Bet paprastai šiuolaikiniai dulkių siurbliai turi jungčių sistemas, kurioms lituoti nereikia.
Surinkimas ir testavimas
Prieš uždarydamas korpusą, dar kartą patikrink, ar visi laidai tvirtai prijungti, ar variklis gerai pritvirtintas ir ar nepamiršai jokių detalių. Pasuk variklio veleno galą ranka – jis turėtų suktis laisvai, be jokio trynimosi ar kliūčių. Jei kažkas trukdo, vadinasi, variklis neteisingai įstatytas arba kažkas pakliuvę į vidų.
Dabar galima uždaryti korpusą. Sudėk abi dalis kartu ir įsitikink, kad visos plastmasinės fiksacijos įsikabino. Įsuk varžtus kryžmai – pirmiausia vieną pusę, paskui kitą, kad korpusas užsidarytų tolygiai. Neuždarytas korpusas vėliau gali cypti ir vibruoti darbo metu.
Prieš įjungdamas į rozetę, dar kartą apžiūrėk dulkių siurblį iš išorės. Ar viskas atrodo normaliai? Ar nekyšo jokie laidai? Ar korpusas tvirtai uždarytas? Jei viskas gerai, įdėk atgal filtrus ir dulkių maišelį. Dabar galima bandyti.
Įjunk dulkių siurblį į rozetę ir paspausk mygtuką. Jei variklis užsiveda, sveikiname – pavyko! Pirmas įjungimas gali būti šiek tiek garsesnis nei įprasta, nes naujas variklis dar neįsivaręs. Padirbink juo kelias minutes be apkrovos, paskui pabandyk ką nors siurbti. Jei viskas veikia sklandžiai, traukia gerai ir nėra jokių keistų garsų, darbas atliktas sėkmingai.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Net ir atidžiai sekant instrukcijas, galima padaryti klaidų. Dažniausia problema – neteisingai prijungti laidai. Jei sumaišysi fazę ir nulį, variklis gali suktis atbuline kryptimi. Dulkių siurblyje tai reiškia, kad jis nepučia orą iš savęs, o traukia į vidų per netinkamas angas. Todėl ir svarbu fotografuoti viską prieš ardant.
Kita klaida – per stipriai užveržti varžtai. Plastmasinis korpusas nėra toks tvirtas kaip metalas, ir per daug jėgos gali jį įtrūkinti. Varžtai turi būti užveržti tvirtai, bet ne taip, kad plastmasė pradėtų deformuotis. Jei matai, kad plastmasė aplink varžtą pradeda balti ar įtrūkinėti, atlaisvink šiek tiek.
Trečia problema – pamiršti guminiai amortizatoriai. Kai kurie modeliai turi gumines tarpines tarp variklio ir korpuso. Jos labai svarbios – slopina vibraciją ir triukšmą. Jei jas pamiršti ar neteisingai įdėti, dulkių siurblys veiks garsiai ir vibruos. Todėr prieš išmetant seną variklį, nuimk nuo jo visas gumines dalis ir užmauk ant naujo.
Dar vienas dalykas – elektros sauga. Niekada nedirbk su dulkių siurbliu, kol jis įjungtas į rozetę. Net jei jungiklis išjungtas, elektra vis tiek ateina iki jungiklio. Visada ištrauk kištuką iš rozetės ir palaukk bent 10 minučių prieš pradėdamas ardyti. Jei neturi patirties su elektra, geriau paprašyk pagalbos.
Ką daryti su senuoju varikliu ir kaip prailginti naujo tarnavimą
Senas variklis – tai elektroninės atliekos, kurių negalima tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę. Šiauliuose yra keletas vietų, kur priimamos tokios atliekos. Didžiausia elektronikos atliekų surinkimo aikštelė yra prie „Saulės” gatvės – ten priima visą seną buitinę techniką nemokamai. Taip pat galima nuvežti į bet kurį didesnį prekybos centrą – jie privalo turėti elektronikos atliekų konteinerius.
Kai kurie entuziastai senų variklių neišmeta, o išsirenka iš jų dar veikiančias dalis – guolius, laidus, ventiliatorius. Jei turi dirbtuvę ar mėgsti eksperimentuoti, gali išsaugoti. Bet jei tokių hobių neturi, geriau atiduok perdirbti – variklyje yra vario, kuris bus perdirbtas ir panaudotas iš naujo.
Kad naujas variklis tarnautų ilgai, svarbu tinkamai prižiūrėti dulkių siurblį. Reguliariai keisk ar valyk filtrus – užsikimšę filtrai verčia variklį dirbti su didesne apkrova, dėl to jis greičiau dyla. Nelauk, kol dulkių maišelis bus perpildytas – keisk jį, kai užsipildo 2/3. Perpildytas maišelis taip pat didina apkrovą varikliui.
Nesiurbk didelių daiktų ar skysčių, jei tavo dulkių siurblys tam nepritaikytas. Į variklį patekęs vanduo ar didelis gabalas gali jį sugadinti akimirksniu. Taip pat venk siurbti statybines dulkes – jos labai smulkios ir greitai užkemša filtrus. Jei vis dėlto reikia siurbti tokias dulkes, naudok papildomus apsauginius filtrus.
Laikyk dulkių siurblį sausoje vietoje. Drėgmė – elektronikos priešas. Jei siurbei drėgną kilimą ar grindis, po naudojimo palik dulkių siurblį bent valandą įjungtą be maišelio, kad vidus išdžiūtų. Taip pat kartą per kelis mėnesius verta atidaryti korpusą ir išpūsti dulkes iš vidaus – jos kaupiasi net su gerais filtrais ir gali trukdyti vėsinimui.
Šiaulių klimatas su drėgnomis žiemomis ir karštomis vasaromis nėra pats palankiausias elektronikai. Todėl jei dulkių siurblį laikote garaže ar rūsyje, įsitikinkite, kad ten nėra per drėgna. Geriausia laikymo vieta – gyvenamasis plotas, kur palaikoma stabili temperatūra ir drėgmė. Taip technika tarnaus ilgiau ir rečiau reikės taisyti.
Variklio keitimas dulkių siurblyje nėra raketų mokslas, bet reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Šiauliečiai – praktiški žmonės, pripratę daiktus taisyti patys, ir tokia užduotis tikrai jums po jėgų. Sutaupysite pinigų, įgysite patirties ir galėsite didžiuotis, kad sugebėjote patys suremontuoti buitinę techniką. O jei kas nors nepavyks, visada galima kreiptis į profesionalus – bet bent jau bandėte.
