Kodėl žmonės dažniausiai klysta vertindami senus televizorius
Turbūt pažįsti tą jausmą – stovi prieš seną televizorių, kuris kažkada kainavo kelis tūkstančius litų ar eurų, ir galvoji: „Na, jis tikrai dar kažką vertas.” Ir čia prasideda problema. Žmonės linkę vertinti daiktus pagal tai, kiek jie kažkada mokėjo, o ne pagal tai, kiek jie vertas dabar. Ekonomistai tai vadina „sunk cost fallacy”, bet paprastai tariant – tai tiesiog emocinis prisirišimas prie to, ką kažkada išleidai.
Kitas dažnas klaidas – žiūrėti į televizoriaus amžių ir manyti, kad jei jis dar veikia, tai ir vertė išlieka. Deja, elektronika – ypač televizoriai – nusidėvi greičiau nei bet koks kitas buities prietaisas. Technologijos keičiasi taip sparčiai, kad 5 metų senumo televizorius rinkoje jau laikomas „senu”, o 10 metų senumo – beveik antikvaras, tik be antikvarinės vertės.
Taigi prieš dedant skelbimą ir nurodant kainą, kurią pats sau sugalvojai, verta sustoti ir realiai įvertinti situaciją. Šiame straipsnyje bandysiu padėti tau tai padaryti – be gražių žodžių, tik konkrečiai ir praktiškai.
Pirmiausia – suprask, kokio tipo televizorių turi
Ne visi seni televizoriai yra vienodi. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių to nesupranta. Televizoriaus tipas iš esmės lemia jo rinkos vertę, todėl pirmiausia reikia nustatyti, su kuo apskritai turi reikalą.
CRT televizoriai – tie stori, sunkūs aparatai su vamzdiniu ekranu. Jei turi tokį, reikia žinoti vieną dalyką: jų vertė yra arba labai maža (jei tai paprastas modelis), arba gana specifinė (jei tai kolekcinis ar retro žaidimų mėgėjams skirtas modelis). Paprastas 21 colių Sony Trinitron iš 2000-ųjų šiandien gali kainuoti 20-50 eurų, bet tik tam tikrai auditorijai – retro žaidimų entuziastams, kurie ieško tokių ekranų dėl specifinio vaizdo kokybės. Eiliniam pirkėjui tai – tiesiog sunkus laužas.
Plazminiai televizoriai – čia situacija sudėtingesnė. Plasma technologija oficialiai mirė apie 2014 metus, kai Panasonic ir Samsung nustojo juos gaminti. Geri plazminiai televizoriai, ypač Panasonic modeliai, tarp tam tikrų entuziastų vis dar vertinami dėl puikios vaizdo kokybės – ypač juodų spalvų. Tačiau jų vertę mažina didelis elektros suvartojimas ir amžius.
LCD/LED televizoriai – tai didžioji dauguma šiandien parduodamų naudotų televizorių. Čia vertė labai priklauso nuo amžiaus, ekrano dydžio, gamintojo ir funkcijų. 2015-2018 metų 55 colių Samsung ar LG televizorius vis dar gali rasti pirkėją, bet kaina bus gerokai mažesnė nei tikisi.
OLED televizoriai – jei turi seną OLED, tai jau kita istorija. Net 5-6 metų senumo OLED vis dar turi rinkos vertę, nes technologija buvo ir išlieka aukščiausio lygio.
Praktinis patarimas: pažiūrėk į televizoriaus galą arba apačią – ten turėtų būti lipdukas su modelio numeriu. Užsirašyk jį, nes jis bus reikalingas tolimesniuose žingsniuose.
Kaip rasti realią rinkos kainą – ne tą, kurią nori gauti
Gerai, dabar žinai, kokį televizorių turi. Kitas žingsnis – sužinoti, kiek jis realiai vertas rinkoje. Ir čia svarbu skirti dvi sąvokas: kiek tu nori gauti ir kiek žmonės iš tikrųjų moka. Tai dažnai labai skirtingi skaičiai.
Geriausias būdas sužinoti realią kainą – patikrinti jau parduotus skelbimus, o ne aktyvius. Aktyvūs skelbimai rodo, ko žmonės prašo. Parduoti skelbimai rodo, ko žmonės iš tikrųjų gavo. Skirtumas kartais stulbinantis.
Kur ieškoti:
- Skelbiu.lt ir Alio.lt – Lietuvos rinkoje tai pagrindinės platformos. Deja, jos ne visada rodo, ar skelbimas baigėsi pardavimu, ar tiesiog buvo pašalintas. Bet galima susidaryti bendrą vaizdą.
- eBay – čia galima filtruoti „Sold listings” (parduoti skelbimai). Tai labai vertinga funkcija. Įvesk savo modelio numerį, pasirink „Sold Items” filtrą ir pamatysi realias kainas.
- Facebook Marketplace – Lietuvoje vis populiaresnė platforma. Čia kainos dažnai realesnės nei oficialiose platformose, nes žmonės parduoda greičiau.
Kai rasi panašius modelius, atkreipk dėmesį į keletą dalykų: ar televizorius parduodamas su originaliu pultu, ar yra stovelis, kokia ekrano būklė. Visa tai įtakoja kainą.
Dar vienas patarimas – pažiūrėk į naujų televizorių kainas. Jei naujas 55 colių LED televizorius kainuoja 400 eurų, tai naudotas panašių parametrų, bet 5 metų senumo, tikrai neturėtų kainuoti 300 eurų. Pirkėjas visada skaičiuoja: ar verta mokėti 75% naujo kainos už naudotą daiktą su nežinoma istorija?
Fizinė būklė – tai, kas iš tikrųjų lemia kainą
Dabar ateina dalis, kuri daugeliui nepatinka – reikia sąžiningai įvertinti savo televizoriaus fizinę ir techninę būklę. Ne taip, kaip norėtum ją matyti, o taip, kaip ją matys pirkėjas.
Atsistok prieš televizorių kaip pirkėjas. Įjunk jį. Pažiūrėk į ekraną iš skirtingų kampų. Ko ieškoti:
Ekrano defektai – tai svarbiausia. Bet kokios dėmės, „mirę” pikseliai, apšvietimo netolygumai (backlight bleeding), spalvų iškraipymai – visa tai drastiškai mažina vertę. Jei turi OLED televizorių, patikrink, ar nėra „burn-in” efekto – tai kai ekrane lieka „įdegęs” vaizdas nuo ilgai rodyto statinio turinio. Tai rimta problema, kuri gali sumažinti kainą 50% ar daugiau.
Korpuso būklė – įbrėžimai, įtrūkimai, trūkstamos dalys. Jei trūksta stovelio ar jis sulaužytas, tai reikia nurodyti. Jei korpusas geltona (tai būdinga seniems plastikiniams televizoriams), tai irgi veiksnys.
Pultas – daugelis žmonių nustebę sužino, kad originalus pultas gali pridėti 10-20 eurų prie kainos. Jei pulto nėra arba jis sulaužytas, tai minus.
Garso kokybė – ne visi pirkėjai tai tikrina, bet verta paminėti skelbime, jei garsas puikus arba jei yra problemų.
Smart TV funkcijos – jei televizorius turi „Smart” funkcijas, patikrink, ar jos veikia. Seni Smart TV dažnai nebegauna atnaujinimų, todėl populiarios programėlės (Netflix, YouTube) gali nebeveikti arba veikti labai lėtai. Tai reikia nurodyti sąžiningai, nes pirkėjas tikrai tai ras.
Sudaryk sau sąrašą – kas veikia gerai, kas ne, kas yra defektų. Tai padės teisingai nustatyti kainą ir parašyti sąžiningą skelbimą.
Amžius ir technologijos – kada televizorius tampa „per senas”
Čia norėčiau pakalbėti apie tai, ką daugelis vengia pripažinti: yra riba, po kurios televizorius tiesiog nebe „parduodamas” įprastine prasme. Jis gali veikti puikiai, bet rinka jo tiesiog nenori.
Grubiai tariant, situacija tokia:
- 0-3 metai – televizorius vis dar turi solidžią rinkos vertę, gali tikėtis 40-60% pradinės kainos
- 3-6 metai – vertė krenta iki 20-40%, bet vis dar yra pirkėjų
- 6-10 metų – čia jau sudėtinga. Vertė 5-20%, ir tik jei televizorius yra geros būklės ir turi paklausių funkcijų
- Daugiau nei 10 metų – simbolinė kaina arba dovanojimas. Išimtis – kolekcinis CRT ar specifiniai modeliai
Bet amžius – ne vienintelis veiksnys. Technologinis pasenimas kartais svarbesnis. Televizorius be HDMI 2.0 ar be 4K palaikymo šiandien daugeliui pirkėjų yra nepriimtinas, net jei jis veikia puikiai. Televizorius be jokių „Smart” funkcijų – irgi ribotai paklausus, nebent pirkėjas specialiai ieško paprasto ekrano.
Dar vienas dalykas – energetinis efektyvumas. Seni plazminiai televizoriai gali sunaudoti 300-400 vatų per valandą, kai naujas LED to paties dydžio – 80-100 vatų. Protingas pirkėjas tai suskaičiuos ir supras, kad per metus skirtumo elektros sąnaudose gali susikaupti nemažai.
Kur ir kaip parduoti – platformos, strategijos, klaidos
Gerai, dabar žinai savo televizoriaus vertę. Laikas nuspręsti, kur ir kaip jį parduoti. Ir čia taip pat yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti.
Skelbiu.lt ir Alio.lt – klasika Lietuvoje. Privalumas: didelė auditorija. Trūkumas: daug „žvejų”, kurie siūlo pusę prašomos kainos. Jei parduodi per šias platformas, būk pasiruošęs deryboms ir nustatyk kainą šiek tiek aukščiau nei nori gauti – apie 10-15%. Žmonės mėgsta derėtis ir jaustis, kad gavo gerą sandorį.
Facebook Marketplace – čia pardavimai dažnai greitesni, nes žmonės mato, kad pardavėjas yra realus žmogus su profilio nuotrauka. Galima susisiekti greičiau, susitarti lengviau. Rekomenduoju šią platformą kaip pirmą pasirinkimą.
Specializuotos grupės – Facebook yra grupių, skirtų elektronikos pirkimui-pardavimui Lietuvoje. Taip pat yra retro elektronikos grupių, jei parduodi CRT ar seną plazmą. Čia gali rasti pirkėją, kuris tikrai nori būtent tokio televizoriaus.
Elektronikos supirkėjai – jei televizorius labai senas arba turi defektų, gali kreiptis į elektronikos supirkimo įmones. Kainos bus mažos, bet tai greitas ir paprastas sprendimas. Kai kurios įmonės paima ir nemokamai, jei televizorius visiškai nenaudingas.
Keletas praktinių patarimų dėl skelbimo:
- Fotografuok gerame apšvietime, įjungtą televizorių su vaizdu ekrane
- Fotografuok ir defektus – tai sukuria pasitikėjimą
- Nurodyk tikslų modelio numerį – tai padeda pirkėjams rasti informacijos internete
- Parašyk, ar yra originalus pultas, laidai, stovelis
- Nurodyk, kiek laiko televizorius naudotas ir kodėl parduodamas
- Nemeluok apie defektus – tai atsisuks prieš tave
Kada geriau neberti parduoti ir ką daryti vietoj to
Kartais geriausias sprendimas – ne parduoti, o kažką kita. Ir tai nėra pralaimėjimas, tai tiesiog protingas požiūris.
Jei televizorius labai senas ir jo rinkos vertė simbolinė – 10-20 eurų – pagalvok, ar verta laiko ir pastangų. Skelbimo rašymas, laukimas, susirašinėjimas su potencialiais pirkėjais, susitikimas – visa tai užima laiko. Kartais geriau tiesiog padovanoti – kaimynui, giminėms, labdaros organizacijai. Daugelis labdaros organizacijų Lietuvoje priima veikiančią elektroniką.
Kitas variantas – utilizavimas. Elektronikos atliekų priėmimo punktai Lietuvoje yra beveik kiekviename mieste. Tai ekologiškas sprendimas, ir tu žinosi, kad televizorius bus tinkamai perdirbtas, o ne atsidurs kažkur sąvartyne.
Jei televizorius dar veikia, bet jo niekas nenori pirkti, gali jį palikti kaip antrą ekraną – virtuvėje, miegamajame, garaže. Arba prijungti prie žaidimų konsolės kaip antrą monitorių.
Taip pat verta žinoti, kad kai kurios elektronikos parduotuvės Lietuvoje siūlo trade-in programas – atneši seną televizorių, gauni nuolaidą naujam. Kainos paprastai nėra didelės, bet tai patogus variantas, jei vis tiek planuoji pirkti naują.
Kai senas televizorius tampa lobiu – retro ir kolekcijų rinka
Prieš baigiant, norėčiau pakalbėti apie vieną įdomų aspektą, apie kurį daugelis nežino. Tam tikri seni televizoriai iš tikrųjų turi didesnę vertę nei atrodo – tik reikia žinoti, kur ieškoti pirkėjų.
CRT televizoriai – ypač Sony Trinitron, Panasonic, JVC modeliai – yra labai paklausūs tarp retro žaidimų bendruomenės. Žmonės, kurie žaidžia senas žaidimų konsoles (NES, SNES, Sega, PlayStation 1-2), ieško CRT ekranų, nes šios konsolės buvo sukurtos būtent tokiems ekranams. Vaizdas ant CRT yra kitoks – pikseliai „susilieją” specifiškai, ir tai daugeliui atrodo autentiškiau ir gražiau nei ant šiuolaikinio ekrano.
Jei turi tokį televizorių, ieškok pirkėjų specializuotose grupėse – Facebook yra retro žaidimų grupių, Reddit platformoje yra /r/crtgaming bendruomenė. Čia gali gauti žymiai daugiau nei iš eilinio skelbimo.
Taip pat kai kurie seni televizoriai turi istorinę ar dizaino vertę. Pavyzdžiui, tam tikri Braun ar Bang & Olufsen modeliai iš 70-80-ųjų yra tikri dizaino objektai, kurie gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius eurų. Jei turi kažką neįprasto ir seno, verta paieškoti informacijos prieš parduodant už kelis eurus.
Realybė tokia, kokia yra – ir tai gerai
Žinau, kad kai kurie skaičiai šiame straipsnyje gali nuvylti. Televizorius, kurį kažkada pirkai už 1500 eurų, šiandien gali būti vertas 80-100 eurų – ir tai geriausiame scenarijuje. Tai skauda. Bet geriau žinoti tiesą iš anksto nei gaišti laiką su nerealiu skelbimą ir paskui vis tiek parduoti pigiau.
Svarbiausia, ką galiu patarti: nevertink savo televizoriaus pagal tai, kiek jis kainavo. Vertink pagal tai, ko pirkėjas nori ir kiek jis pasiruošęs mokėti. Tai du visiškai skirtingi dalykai, ir sėkmingas pardavimas prasideda nuo šio skirtumo supratimo.
Prieš rašydamas skelbimą, skirkite 30 minučių: surask modelio numerį, patikrink panašius skelbimus internete, sąžiningai įvertink būklę, nufotografuok televizorių gerame apšvietime. Šie 30 minučių gali sutaupyti savaičių laukimo ir nusivylimo.
O jei paaiškėja, kad televizorius vertas tik 20 eurų – gal tiesiog padovanok jį kažkam, kam jis bus naudingas. Kartais geriausia „pardavimo” strategija yra tiesiog leisti daiktui rasti naujus namus be pinigų. Ir tu jausies geriau, ir televizorius neatsidurs sąvartyne.
